užsėti

užsė́ti tr. 1. SD¹89, SD439, Q657, H184, Sut, K, M, L, Š, DŽ, NdŽ įberti sėklą į išpurentą dirvą, pasėti: Kai kas žusė́ja [dobilų] ganiavon, pievon, kur gano Pls. Ką užsė́jo, prapuolė Lk. Galu mėnesio užsė́davo javus, ne jaunu Krš. Po tris pūrus užsė́davom tų atuodogių Nmk. Kai to[je] vieto[je] būdavo užsėtos avižos, tai meškos ateidavusios ir braukdavusios avižas LTR(Šmk). Suars laukus, užsė̃s rugius, n'atrasi kelelio pas močiutę JD692. Kur užsėta, ten žaliuoja KlvD3. | refl. tr., intr. Ser: Turia užsisė́ję rugių, miežių, kviečių LKT125(Trg). Duobėje alksnių baltųjų veislė užsisėjo TS1900,6-7. Ir kaip anas (arnikas) ažsisė́ja – nežinau Imb. | prk.: Ištautėję čia pas mus, gudų ažsisė́ję (daug atsiradę) Ad. ║ Rtr apiberti sėkla išpurentą dirvą, apsėti, sėjimu užimti lauką: Užsė́ti visą lauką javais J. Žemės turu išdirbęs gražios, tik kuom užsė́su lauką LKT211(Klvr). Padarė gerą pievą, ažusė́jo Nmč. Laukų neturu kuo užsė́ti LKT104(Lkv). Ažusė́ta kalnas Rš. Užsėtas laukas N. Aš mačiau, ka ten y[ra] plotai užsėtì linų Krtn. Visas pašalys ažusė́ta rasoda Klt. Klonius išlygintumbime, o paskui žolėmis geromis užsėtumbime K.Donel¹. | prk.: Ažusė́jo mergelė mislelėm laukelį (d.) Tvr. ^ Akims lauko neužsėsi LTR(Zp). Su dviem pupelėm platų pasaulį užsėja (akys) Grk. | refl.: Užsisė́[jo] ir užsisodino Brt. Kaip kurs jau ūkininkas, kitas liuob i daugiau užsisė́s Jdr. Užsisė́[ja] daugiau arų kaimynas – kaip lygi būsyt (būsi tu) Pj. 2. DŽ¹ pasėti ant kito pasėlio: Žiūrėjau, kad mano grūdo (pasėtų grūdų) neužsėtų̃ Antr. Užsė́ti dobilus ant rugių NdŽ. Tai yra teip veikias karalystoje dangaus, kaip kad kuris žmogus pasėtų geros sėklos ant dirvos savos, ir potam priesakis jo ižg nopykantos užsėtų̃ viršun kūkalius DP83. 3. kaimynui sėjant ar pasėjus, tą pačią dieną išeiti sėti (tikint, kad dėl to kaimyno pasėliai neaugs): Jei nori, kad rugiai gerai derėtų, tai užsėk kaimyno rugius: pasaugojęs, kada jis sės, tą pačią dieną ir tu sėk LTR(Lp). Jeigu vienas sėjėjas javus sėja ir ateina kitas sėtų, tada pirmojo javus ažusėja, ir jie nebeaugs, išdžius Kp. Matai, kad kitas nori tave užsėti, tai tuoj tu imk savo sėtuvę, prisisemk žemių ir sėk jam vis priešais LMD(Sln). Pradėk rugius sėt, kad kitas neužsėtų̃ Ds. Kad pirmojo sėjėjo javų „neužsėtų“, jis tuoj savo dirvoje uždega pakulų kuokštelę ir užvožia kepure rš. 4. NdŽ pasodinti (bulves): Daug užsė́jo builių (bulvių) Krtn. Bulbes užsė́jo, kur statyties reik DūnŽ. 5. NdŽ apiberti, apibarstyti: Suparo (zuperio) užsė́jau Pb. | Ažusė́jo visą žemę [sniego] kruopom Ds. 6. prk. paskleisti, išplatinti: Šv. Morkus užsėjo mokslą Kristaus M.Valanč. | refl.: Kaip užsisė́jo šitas pijokavimas! Strn. \ sėti; antsėti; apsėti; paapsisėti; atsėti; įsėti; išsėti; nusėti; pasėti; papasėti; persėti; prasėti; prisėti; paprisėti; susėti; užsėti